- išvėdluoti
- išvėdlúoti tr. KŽ, išvedlúoti J 1. žr. 1 išvėdlauti 1: Marčią jau išvėdlãvo vėdliai J. Arklius jau kinko, tujau jaunąją išvėdluos Vkš. Į vyro pusę išvėdlúos Gd. Ir atjojo du berneliu iš Prūsų, iš Prūsų, išvėdlãvo tą mergelę nuo mūsų, nuo mūsų JD1485. | Onikės kraitis buvo išvėdluotas rš. | prk.: Sapnė[je] pirkau šliūbinę suknikę, kad neišvėdluõtų (neišvežtų laidoti)! Krš. | refl.: Katras pasiėmęs sau mergaitę vedė už pačią ir išsivėdlavo katras vienas į savo namus Sln. 2. išvežti, ištremti: Už liežuvį kiek išvėdlãvo Krš. 3. pasiglemžus išvesti, išgabenti: Viską išvėdlãvo, liko sienos i lentynos DūnŽ. Gricienė, valydama trobą, suėmė sūrius nuo lentynos ir, apsukus skuduru, išvėdlavo prie savęs. LzP. \ vėdluoti; atvėdluoti; išvėdluoti; nuvėdluoti; parvėdluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.